Naujienos

Keli štrichai apie kultūrą 2020-aisiais

Baigiantis metams įprasta apžvelgti nueitą kelią, atliktus darbus, pasidžiaugti pasiektomis pergalėmis. Vis dėlto 2020-ieji nebuvo dosnūs. Juos lydėjo nežinomybė, sumaištis, o blogiausia – globalinė pandemija, privertusi sustabdyti mūsų gyvenimo ritmą. Kiek daug puikių iniciatyvų liko neįgyvendintos, kiek daug grožio neišvydome, kurį kasdien stengiasi kurti kultūros ir meno atstovai.

Tačiau ne viskas buvo taip blogai. Užteko laiko atlikti pakeliui užstrigusius darbus, sukurti ir suplanuoti eilę naujų idėjų šviesesniam rytojui. Čia, norisi padaryti nedidelę pauzę ir nuoširdžiai pasidžiaugti, padėkoti. Pirmiausia, Akmenės rajono savivaldybei. Nepaisant eilės kliuvinių, įgyvendintas ilgus metus puoselėtas projektas – atnaujinta nuo kultūros rūmų terasos besidriekiant alėja. Iš naujo sužydusiame mieste gera matyti dar vieną erdvę, kurioje kiekvienas praeivis gali ne tik atsipūsti, prisėdęs ant puošnaus suolelio, bet ir pasigrožėti vakaro tamsą užpildančiomis žibintų šviesomis, želdiniais. Siekdamas šią erdvę dar labiau papuošti ir suteikti šventinę nuotaiką, Akmenės rajono savivaldybės kultūros centras išdabino rūmų terasą ledinėmis švieselėmis, spindinčiais, sniego rutulius primenančiais šviesuliais, papuošė Kalėdų eglutę ir atvėrė Kalėdų paštą... Nors taip kompensuodamas džiaugsmo stygių, kurį suteikdavo šventiniu laikotarpiu vykdavęs kalėdinių renginių bumas.

Laiko užteko viskam... Dėl siautėjančios pandemijos atšaukta beveik 50% visų šiais metais planuotų renginių. Kylą klausimas – o ką veikė kultūros darbuotojai? Pirmiausia, Savivaldybės dėka, išsaugojo darbo vietas ir išvengė daugelį palietusių prastovų. Šis tylos laikotarpis sudarė sąlygas iš naujo pažvelgti į savo darbą, atrasti naujas galimybes. Pavasarį pasirodė virtuali „Etninė mokyklėlė“, įvairios nuotolinės edukacijos. Žiemą, atvėrę Kalėdų paštą, ėmėme stropiai skaityti vaikų laiškus ir kurti mažas staigmenas, transliuoti šventinių personažų nuotykius. Kaip niekada, aktyviai teiktos paraiškos į įvairias kultūros ir meno finansavimo sritis, sukurta begalė scenarijų... Lieka tik klausimas, kada ateis tas laikas, visoms idėjoms įgyvendinti?

Puoselėjame viltį, jog ir mūsų visuomenė ims kitaip žvelgti į kultūrą. Regis, viskas, ko reikėjo pastaruosius kelerius metus, buvo grandioziniai renginiai ir eilė ryškiausių šalies atlikėjų, fejerverkai ir išliekamosios vertės neturinti pompastika. Tuo tarpu meno mėgėjų kūryba likdavo visuomenės susidomėjimo šešėlyje, o bendruomenių šventės – jų pačių reikalas. Į parodas rinkdavosi vos keletas vizualiojo meno mėgėjų, o valstybinės šventės tapo valdžios ir renginio organizatorių pareiga. Tokiomis akimirkomis apninka liūdesys... O kaip būtų dabar? Ar išsiilgę renginių žmonės ims plūsti į mūsų rajono kultūros namų sales? Ar išmoksime drauge pasidžiaugti mūsų vaikų ir draugų, tėvelių pasirodymais? Gal vietoje apsilankymo prekybos centre pasirinksime etninės kultūros edukacinę popietę? Norisi tikėti, jog pandemijos sukrėstas pasaulis ir mūsų krašto bendruomenė kartu, iš naujo atras mažus stebuklus ir grožį, kurį kuriame kiekvienas, išmoks vertinti ir gerbti kiekvieno darbą ir pastangas, džiaugtis net ir kukliais pasiekimais. Galbūt išmoksime ne tik stebėti ir kritiškai vertinti kultūros procesus, bet ir patys tapti jo dalimi? Pirmiausia, pradėdami skleisti bendravimo kultūrą, o gal ir savo laisvalaikio valandėlę skirti dvasios auginimui, tampant meno mėgėjų kolektyvų dalimi?

Tikimės ir linkime, jog šios Šv. Kalėdos ir Naujieji metai, atvertų mūsų akis ir širdis, išmoktume pažvelgti į pasaulį, mus supančią aplinka kitokiu žvilgsniu – sklidinu vilties, pagarbos ir meilės vieni kitiems.

Nuotraukų autorius – Jonas Vapsva 

  Prenumeruoti naujienas
X